Visos naujienos

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai nuo 2019 metų

Ar kiekviena komercinė įmonė sugebės „patikti” VMI?
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja Mokesčių administravimo įstatymo 40(1) straipsnis, kuris įtvirtina patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus. Šie mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai, pasak VMI, padaryti dėl to, jog šiuo metu mokesčių teisėje nėra teisės normų, kuriomis remiantis mokesčių administratoriui būtų suteikta teisė diferencijuoti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo savo mokestines prievoles, ir, priklausomai nuo asmenų klasifikavimo, taikyti skirtingą teisinį režimą.

Lietuviški vabzdžiai- kosmetikos pramonei

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia, jog konkursas „Idėjų bankas“ baigėsi. Šia iniciatyva siekta paskatinti tiek individualius kūrėjus ir išradėjus, tiek įmones vystyti inovacijas pasitelkiant į pagalbą mokslininkus bei pritraukti  kuo įvairesnių inovatyvių idėjų spektrą.  Konkurso pagrindinis tikslas – atrinkti perspektyviausias idėjas, kurios gali būti sėkmingai įgyvendinamos ir paverčiamos nauju verslu, nauju produktu ar nauja paslauga rinkoje. Per pora mėnesių buvo pateikta net 30 idėjų.

Ekologiškesniam ir konkurencingesniam verslui – 1,5 mln. eurų ES investicijų

Ūkio ministerija siūlo 1,5 mln. eurų įmonėms, norinčioms gaminti ekologiškiau ir tapti konkurencingesnėms tarptautinėje rinkoje. Paskelbtas jau trečiasis kvietimas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms teikti paraiškas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Eco-inovacijos LT“. 

Verslo kūrimui ir plėtrai kaime – 19,4 mln. eurų

Jau nuo rugpjūčio 1 d. kaimo vietovėse veikiančios įmonės gali kreiptis dėl Europos Sąjungos paramos verslo plėtrai. Šiam paraiškų priėmimui skirta apie 19,4 mln. Eur, vienam pareiškėjui maksimali paramos suma – 200 tūkst. eurų.

Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ bus renkamos iki rugsėjo 28 d. 

Lietuviškos inovacijos moderniam žemės ūkiui

Liofilizuotų uogų ir vaistinių augalų milteliais praturtintas lietuviškas medus nesukietėja ir yra ypač mėgstamas Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje. Lietuviškų veislių obelys auginamos Latvijoje ir Estijoje. O lietuviška žolių veislė „Elena“ nukeliavo net į JAV ir Kanadą. Tai tik keli agroinovacijų pavyzdžiai, paklausūs eksportui. Dar daugiau jų įsitvirtina Lietuvos rinkoje.

Metų paslauga verslui

Ūkio ministras: „Verslumo skatinimo projektai inicijuoja startuolių kūrimą“

Europos Komisijos inicijuojamą ir Ūkio ministerijos vykdytą Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų konkurso nacionalinę atranką laimėjo du geriausi Lietuvos verslumo skatinimo projektai – Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko projektas „Futurepreneurs“ ir VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto Verslo praktikų centro projektas „Verslumo akademija“. Šių projektų dalyviai jau yra oficialiai įkūrę startuolius.

Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai

Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr.  01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“  finansavimo sąlygų aprašą Nr. 1 kvietimas Nr. 4.

Bendra kvietimo informacija:

Kvietimo pradžia: 2018 m. birželio 25 d., 9.00 val.
 
Kvietimo pabaiga: 2018 m. rugsėjo 25 d. 16.00 val.

Kvietimo biudžetas: iki 75 000 000 Eur. 

2018 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė. Europa privalo didinti gebėjimą kurti inovacijas

Iš Komisijos paskelbtos 2018 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės matyti, kad ES inovacijų diegimo rezultatai ir toliau gerėja, tačiau reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti didesnį Europos konkurencingumą pasaulyje.

Komisija kasmet skelbia valstybių narių ir jų tarptautinių konkurentų inovacijų diegimo rezultatų lyginamąjį vertinimą. Šie duomenys padeda valstybėms narėms ir visai ES įvertinti, kurioms sritims reikia skirti daugiau dėmesio.

ES mokslui ir inovacijoms planuoja skirti 100 mlrd. eurų – kaip šiomis lėšomis galėtų pasinaudoti Lietuva

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia Lietuvos mokslininkus, įmones ir kitus suinteresuotus asmenis aktyviai įsitraukti svarstant naują 2021–2027 ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, kurios projektą pristatė Europos Komisija. Šiai programai planuojama rekordinė 100 mlrd. eurų suma.

Pateik idėją, kuriai reikia mokslo

Sakoma, kad lietuviai nuo amžių išradingi ir kūrybingi,  imlūs technologijų naujovėmis, dar prieš šimtmetį pradėję konstruoti pirmuosius lėktuvus, radijo imtuvus, o dabar pasaulyje kuriantys galingiausius lazerius ar vaistus nuo vėžio. Tačiau, kaip paversti idėjas realiais verslais? Tam dažnai reikia ne tik genialios idėjos, bet pasitelkti reikiamus specialistus bei nebijoti pagalbos iš šalies. Dažnai, kad tinkamai įgyvendinti savo sumanymą, reikia pasitelkti ir mokslo žinias.

Stažuočių geografija plečiasi

Kaip apsaugoti žmogaus smegenų ląsteles nuo pažeidimų, kaip sukurti priešvėžinę ląstelių vakciną, kokius mokslo sprendimus pasiūlyti verslui ketvirtosios pramonės revoliucijos sąlygomis, kai robotizacija apima esminius verslo procesus?  Įvairių krypčių mokslo darbai atliekami Lietuvoje, o šalies mokslininkai turi galimybę stažuočių metu ugdyti kompetenciją pažangiausiuose užsienio tyrimų centruose.

Puslapiai