Neseniai pasibaigusi išskirtinai gyvybės mokslų startuoliams sukurta programa „Life Sciences Startup MasterClass“ teisingus pagrindus padėjo dar 15 naujų ankstyvos stadijos lietuviškų startuolių.
„Europos horizonto“ galimybės atsiveria tik tiems, kurie turi gerą idėją ir tvirtą užnugarį suteikiančius tarptautinius partnerius.
Birželio 21d. Europos Komisija paskelbė Europos inovacijų švieslentę, kurioje matyti palyginamoji ES valstybių narių situacija mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos srityse. Yra įvardinamos stipriosios ir silpnosios mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų pusės.
Europos Komisija priėmė Susitarimo memorandumą pradėti 11 programinių partnerysčių, kurių bendras biudžetas yra apie 22 mlrd. eurų – 8 milijardai eurų iš „Europos horizontas“ ir 14 milijardų eurų iš privačių ir nacionalinių įnašų.
Viso projektų finansavimui iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos (LAAIFP) skirta 2 mln. eurų: 1 mln. eurų technologijoms ir įrenginiams diegti mažinant oro užterštumą, 1 mln. eurų – nuotekų užterštumui mažinti.
Jau 2022 m. pirmąjį pusmetį Vilniuje iškilsiantis 5000 kv.m. ploto Gamybos inovacijų slėnio pastatas taps svarbia dedamąja kuriamoje inovacijų ekosistemoje pramonės įmonėms.
Ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos pramonė pastaruoju metu susiduria su trimis pagrindiniais iššūkiais – (1) gamybos, paslaugų ir verslo modelių transformavimo, kad jie taptų tvarūs, atsiejant ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo, (2) pasaulinio konkurencingumo išlaikymo bei stiprinimo diegiant skaitmenines technologijas ir (3) klimato kaitos mažinimo kuriant žiedinę ekonomiką.
Data: 2021 06 04
Kartu su inovacijų ekspertų, mentorių ir lektorių iš Lietuvos bei užsienio pagalba šiandien jau 110 startuolių ir kitų inovatyvių įmonių pasinaudojo galimybe dalyvauti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „TechHub“ veiklose: pre-akceleratoriuje ir konsultacijose inovatyviam verslui. <
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) planuoja skelbti jau trečią Technologinės plėtros projektų finansavimo priemonės konkursą. Numatoma, kadvieno projekto biudžetas galės siekti iki 100 tūkst. eurų, o projektai truks iki 2022 m. pabaigos.
Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) per pirmus tris šių metų mėnesius finansavo šalies verslą 97 mln. eurų suma, tai yra beveik 4 kartus daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Iš viso pirmąjį 2021 metų ketvirtį INVEGOS verslo finansavimo priemonėmis pasinaudojo 1917 šalies verslo įmonių ir verslininkų.
Šiemet pasaulyje minima Informacinės visuomenės diena yra vedama Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) paskelbto šūkio „Spartinti skaitmeninę transformaciją sudėtingais laikais“. Pandemijos metai parodė, kad žmonių skaitmeninis raštingumas padėjo atremti milžinišką iššūkį ir perkelti darbus, verslus, paslaugas, prekybą į skaitmeninę erdvę. Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) fiksuoja, kad diegti skaitmenines inovacijas skatinusios priemonės sulaukė itin didelio pareiškėjų susidomėjimo. Per 2020-uosius iki dabar pasirašytos 148 naujos sutartys, kurių vertė 184,2 mln. Eur.