Informaciniame renginyje aptartas Lietuvos klasterių laukiantis sertifikavimas ir kitos galimybės
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) rugsėjo 15 d. Lietuvos klasterių bendruomenę ir visus, kurie domisi klasterizacija, pakvietė į informacinį renginį. Jis buvo skirtas aptarti projekto rezultatus ir visas aktualijas nuo artėjančio sertifikavimo iki finansavimo galimybių.
Pandemija koregavo veiklas, tačiau tikimasi „atsigriebti“
Renginio metu įmones jungtis į klasterius, klasterių brandą, augimą ir tarptautinį bendradarbiavimą skatinančio projekto „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (INOLINK)“ vadovė Jolita Razumienė pristatė, kas projekte nuveikta per beveik penkerius metus ir kokios veiklos planuojamos kitąmet – paskutiniais projekto metais.
Šiuo metu projekte aktyviai vykdydami veiklas projekte dalyvauja 26 klasteriai. Jiems skirtų veiklų pabaiga numatyta 2022 metų lapkričio mėnesį.
Pristatymo metu akcentuotas sėkmingas klasterių bendravimas tarpusavyje: nors buvo suplanuota 260 bendrų iniciatyvų, jau įgyvendintos net 376. Iš skaičių taip pat matyti, kad klasteriai nuolat plečiasi, o jų tarptautiškumas auga: daugiau nei penkiomis dešimtimis viršytas planuotas užsienio partnerių skaičius, vietoje planuotų 12 jau įvyko 28 įsijungimai į tarptautines vertės grandines.
Šalia pozityvių projekto rezultatų buvo paminėtas Lietuvos klasterių tinklo įsitraukimas į Europos klasterių aljanso veiklą, Lietuvos atstovavimas Europos klasterių ekspertų darbo grupėje, MITA tapimas organizacijos EUCLES (European Cluster Excellence Labeling) nare, jos atstovo dalyvavimas Europos klasterių ekspertų darbo grupėje prie Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato (DG GROW) ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos klasterių darbo grupėje.
Pranešimo metu buvo aptarti ir iššūkiai, su kuriais projektas susidūrė pastaraisiais metais. „Akivaizdu, kad kovidas lėmė ir mūsų veiklų pokyčius – metai praėjo be gyvų renginių. Todėl ateinančiais metais planuojame „atsigriebti“ ir suorganizuoti net 8 B2B (verslas verslui) renginius, komandiruotes bei tarptautines misijas“, – kviesdama kreiptis visus, kurie planuoja partnerių paieškos susitikimus, sakė MITA atstovė J. Razumienė. Kalbėdama apie laukiančius renginius, ji klasterių koordinatorius pakvietė į šių metų gruodžio 9 d. planuojamą jau tradiciniu tapusį Kalėdinį Baltijos klasterių forumą.
J. Razumienė priminė apie rengiamą naują Lietuvos klasterizacijos studiją bei svarbiausiu iš likusių darbų įvardino netrukus prasidėsiantį Lietuvos klasterių sertifikavimą. Šiuo metu projekte INOLINK dalyvauja 8 bronzines brandumo žymas turintys klasteriai.
Sertifikavimas – paskata nuolatiniam kokybės gerinimui
Klasterių sertifikavimą pristatė jam vadovausiantis dr. Gintaras Labutis. Ekspertas akcentavo, kad klasterių tikslas turėtų būti ne pačios brandumo žymos, bet paskata nuolatiniam kokybės gerinimui ir koordinatorių augimui. Beje, konsultacijos bus teikiamos visiems veiklos kokybės kėlimu suinteresuotiems INOLINK klasteriams. Tuo tarpu žymomis šio etapo pabaigoje bus įvertinti 9 geriausius rezultatus pademonstravę klasteriai: ketinama suteikti 7 bronzos ir 2 sidabro žymas.
„Kalbant apie klasterių veiklą, ne viską taip paprasta suskaičiuoti. Čia reikia kitokio algoritmo, kitokios prieigos ir kitokio požiūrio. Klasterių sertifikavimo metu bus vertinami ne tik atskiri jų pasiekti rodikliai, bet ir vaizdas bendrame kontekste. Tokiam palyginimui naudosime sugretinimą (angl. benchmarking)“, – pasakojo dr. G. Labutis.
Planuojama, kad sertifikavimas truks devynis mėnesius. Klasterių pasiruošimo mokymus organizuos ir juos konsultuos nepriklausomas sertifikavimo ekspertas iš Varšuvos Lukasz Wielec ir ESCA vadovas dr. Helmut Kergel.
Renginio dalyviams buvo išsamiai pristatytas klasterių laukiantis procesas bei tiek bronzos, tiek sidabro žymoms keliami atitikties reikalavimai, kurie, anot pranešėjo, padeda atskirti tikrą įmonių klasterį nuo tiesiog geros iniciatyvos.
Tarp visų patarimų, kaip „sužibėti“ vertinimo metu, koordinatoriai išgirdo ir dr. G. Labučio rekomendaciją pasitikrinti savo klasterio profilį ECCP platformoje (European Cluster Collaboration Platform) bei atnaujinus ten esančią informaciją aktyviai naudotis platformoje teikiamomis paslaugomis.
Finansavimo „žaidimų lauke“ taisyklės keičiasi
Antroje renginio dalyje buvo pristatytos naujuoju finansavimo periodu (2021-2027 m.) klasterių laukiančios galimybės. Lietuvos inovacijų centro (LIC) Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovo dr. Artūro Jakubavičiaus įsitikinimu, skaitmeninė ir žiedinė ekonomika įsigalės nepriklausomai nuo mūsų, tik klausimas, ar klasteriai ir jų įmonės tam pasiruoš ir kaip išsilaikys.
Lietuvoje konstruojamas viešojo finansavimo galimybių verslui spektras yra labai platus ir tuo pačiu labai siauras – jei vertinama pagal konkretaus subjekto poreikius. Kalbėdamas apie viešąsias investicijas, jis nebuvo labai optimistiškas, mat su viešaisiais pinigais susiję atitinkami „žaidimo laukai“ ir juose veikiančios taisyklės yra labai specifinės ir skirtingos. Norint išvengti nusivylimo siekiant pritraukti viešąsias investicijas, jas būtina gerai žinoti.
Dabartinę finansavimo galimybių klasteriams situaciją dr. A. Jakubavičius įvertino gerai žinomos dainos žodžiais „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus“. Jo teigimu, atidžiau pasižiūrėjus tampa akivaizdu, kad klasteriams, kaip įmonių grupėms, daug kas netinka dėl specifinių reikalavimų. Tačiau yra gan daug galimybių klasteriuose veikiančioms įmonėms, įgyvendinančioms atitinkamas specifines veiklas/projektus. Jei klasterių įmonės fokusuosis į MTEP ir inovacijas, skaitmeninių technologijų diegimą, „žalių“ technologijų diegimą, darbuotojų mokymąsi bei integraciją į tarptautines vertės kūrimo grandines – galimybės pritraukti viešąjį finansavimą ženkliai padidėja.
Pasakodamas apie nacionalines su viešosiomis investicijomis susijusias programas, ekspertas akcentavo, kad „liūto dalis“ bus skiriama subjektų, veikiančių ne Vilniaus, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose (VVL), projektams.
Klasteriams ir klasterių įmonėms galimybių jis siūlė ieškoti ne tik nacionalinėse, bet ir tarptautinėse MTEPI programose. Tarptautinės programos ypač tinka, jei norima „išplaukti į platesnius žydruosius vandenis“, t.y. – tarptautines rinkas. Pagal jų sritį tinkamų kvietimų jis rekomendavo ieškoti Europos Komisijos specializuotoje interneto platformoje. Kadangi joje skelbiami ne tik vykstantys, bet ir planuojami kvietimai teikti paraiškas, duotas patarimas ieškoti parnerių ir burti konsorciumus iš anksto. Beje, „tuose žydruose vandenyse“ jau „žaidžia“ 3 INOLINK projekte dalyvaujantys klasteriai: „Smart Food“, LITEK ir „AgriFood Lithuania DIH“.
MITA MTEPI programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė Daiva Keršienė klasterių bendruomenei pristatė šiuo metu aktualų tarpvalstybinės inovacijų programos „Eurostars 3“ kvietimą ir itin išsamiai paaiškino jo pasikeitusius reikalavimus bei projektų tinkamumo kriterijus. Projektuose finansuojamos veiklos – taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Paraiškas Lietuvoje veikiančios mažos ir vidutinės įmonės, vykdančios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas bei siekiančios įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje, tiesiogiai Eureka sekretoriatui gali teikti iki lapkričio 4 dienos.
Tarp visų ekspertės rekomendacijų nuskambėjo ir raginimas lietuviams partnerius rinktis iš mažiau populiarių Rytų ir Vidurio Europos šalių, nes iš jų teikiama mažiau projektų, tad tikimybė gauti finansavimą didėja. Užsienio partnerių – įmonių ir mokslo įstaigų – dalyvavimą projektuose remia jų nacionalinės inovacijų agentūros.
Beje, praėjusiame etape Lietuvos įmonės dalyvavo ne tik aktyviai, bet ir gana sėkmingai: iš 164 pateiktų paraiškų finansuotas 41 projektas, iš viso jiems skirta 4,7 mln. eurų.
Daiva Keršienė taip pat supažindino ir su kitomis galimybėmis, kurias siūlo MITA: partnerių paieškos ir akceleravimo programos JAV kvietimais.
EIT Food galimybių langas neapsiriboja maisto tematika
„AgriFood Lithuania DIH“ ir Lietuvos klasterių tinklo vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė kalbėjo apie inovacijų kūrimą ir diegimą skatinančią ES iniciatyvą – EIT (European Institute of Innovation and Technology). Papasakojusi apie 8 instituto tematikas, ji apsistojo ties „AgriFood Lithuania DIH“ Lietuvoje atstovaujama „EIT Food“ ir detalizavo jos programų suteikiamas galimybes klasteriams bei jų įmonėms. Buvo atkreiptas dėmesys, kad jose galima ne tik maisto tematika, mat technologijų tendencijos – dirbtinis intelektas, didieji duomenys, kibernetinė sauga, daiktų internetas, blokų grandinė, robotikos ir bepilotės sistemos bei palydovinės technologijos – neaplenkia ir agromaisto sektoriaus.
Dėl šios priežasties Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė kiekvieną koordinatorių kvietė pasidomėti, kur naudinga dalyvauti būtent jo klasteriui. Anot jos, tai – galimybių langas verslui, startuoliams, tyrėjams, viešajam sektoriui, MVĮ ir vartotojams.
Projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (INOLINK)“ skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatinai jų augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Jį įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Projekto partneris – Lietuvos inovacijų centras (LIC).
Šaltinis: MITA