Nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai savo erą pradėjo XX a pradžioje. Šiandien dronais vadinami bepiločiai orlaiviai, sutrumpintai vadinami UAV (angl. unmanned aerial vehicles) arba UAS (angl. unmanned aircraft systems), yra naudojami daugelyje gyvenimo sričių, pradedant karine aviacija, baigiant ūkininkavimo darbais.
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkų, kartu su Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija (LNMMA) sukurta 3D objektų tūrio nustatymo technologija, grindžiama aeronuotrauka, gauta panaudojant bepilotį sraigtasparnio tipo orlaivį. Technologija pradėta vystyti siekiant patobulinti medienos apskaitos metodus, kuriuos savo kasdienėje veikloje naudoja LNMMA, vertindama malkų rietuvių ir skiedrų ar durpių krūvų tūrį.
Vokietijos laukinės gamtos gelbėjimo projektas „Wildretter“, finansuojamas Vokietijos žemės ūkio ministerijos, skirtas rasti jaunus elnius besislepiančius žolėje ir apsaugoti juos nuo sužalojimų dirbant technikai, pvz. šienavimo metu. Projekto atstovo Rolf Stockum teigimu, kasmet dėl šios priežasties žūva apie 100 tūkstančių jauniklių, tad bandomuoju projektu siekta išsiaiškinti naujos technologijos pranašumus. Panaudojant bepiločių orlaivių infraraudonųjų spindulių kameromis gautas aeronuotraukas, technikos vairuotojai perspėjami apie rizikas sužeisti gyvūnus.
Kenijos laukinės gamtos tarnyba bendradarbiaudama su policija, Interpolu, Ugandos ir Tanzanijos vyriausybėmis ruošiasi dislokuoti tokius orlaivius visuose 52-juose nacionaliniuose parkuose ir rezervatuose siekdami kontroliuoti ir sustabdyti dramblių ir raganosių brakonieriavimą. Nuo 2012 metų dėl nelegalių laukinės gamtos produktų Azijoje ir kitur paklausos prarado 435 dramblius ir 400 raganosius. Kenija ėmėsi inovatyvių sprendimų - bandomasis projektas pasitvirtino ir brakonieriavimo sumažintas iki 96% nes brokonieriai pastebimi žymiai anksčiau nei nužudomas laukinis gyvūnas.
Kinija jau dešimtmetį nesėkmingai kovodama su gamyklų oro tarša sutelkė bepiločius orlaivius rinkti oro taršos duomenis šiauriniuose rajonuose. Tarp 2014 birželio 16 ir 27 d. duomenys buvo surinkti daugiau nei 1000 kv. km. plote. Tikimasi, kad informacija leis žymiai efektyviau kovoti ir bausti tuos, kurie nesilaiko nustatytų taršos normų.
Kanados sostinėje Otavoje praskrendančios žąsys kasmet pridaro didelių nemalonumų paplūdimiuose, kuomet užteršia vandenis išmatomis, kuriose pilna E. Coli bakterijų, sukeliančių infekcijos protrūkius. Tokioje situacijoje triukšmingas bepilotis orlaivis gąsdina atskrendančius paukščius ir atbaido nuo žmonių lankymosi vietų.
Tačiau, kai vis pingantys orlaiviai tampa vis labiau prieinami, iškyla reali gresmė pačiai visuomenei. Nors anksčiau paminėtose situacijose bepiločiai orlaiviai naudojami nuošalesnėse vietose, dažnai megėjai panaudoja tokius prietaisus fotografuoti ar filmuoti ne tik gražius gamtos vaizdus, bet ir žmonių susibūrimo vietas. Kadangi tokiame aukštyje oro erdvė nėra pilnai kontroliuojama, todėl didėja grėsmė, kad susidūrę orlaiviai gali padaryti žalos žmonėms. JAV ir Didžiojoje Britanijoje jau ruošiami įstatymai apibrėžiantys ne tik skridimo taisykles, bet ir panaudojimo paskirtį, nes kyla grėsmė ir žmonių privatumui.
