Lietuvos mokslininkai kuria inovatyvius medžiagų neutralizavimo metodus

Lietuvoje ir pasaulyje yra sukaupta dideli kiekiai įvairių kenksmingų organinių medžiagų ir atliekų: tai netinkami naudoti pesticidai, pasenę medikamentai, cheminės priemonės ir t.t. Daugybė šių medžiagų savo sudėtyje turi Cl, F, P, Hg kombinacijas, palaipsniui savaime skyla ir sudaro naujus kenksmingus junginius.
 
Iš daugybės šiuo metu pasaulyje egzistuojančių pavojingų medžiagų ir atliekų neutralizavimo metodų plačiausiai naudojami terminiai, iš kurių, kaip efektyviausias (efektyvumas siekia 99 %), išskiriamas plazminis metodas. Šis metodas laikomas kenksmingų medžiagų apdorojimo ateities technologija. 
 
Plazminius atliekų ir pavojingų medžiagų neutralizavimo įrenginius turi JAV, Prancūzija, Šveicarija ir Rusija. Tačiau pasaulinėje mokslinėje-techninėje literatūroje beveik nėra mokslinių duomenų apie plazminį sunkiai skylančių atliekų skaidymo metodą, kuris, dėl unikalių galimybių, galėtu būti plačiai taikomas praktikoje.
 
Šiuo metu Lietuvos energetikos institute, Plazminių technologijų laboratorijoje yra sukurtas eksperimentinis įrenginys (plazmocheminis reaktorius), kurio pagalba siekiama išsiaiškinti cheminius ir fizikinius procesus lemiančius nuotekų dumblo neutralizavimo eigą bei darbo efektyvumą. Sėkmingai realizavus užsibrėžtus tyrimų tikslus būtų žengtas didžiulis žingsnis link efektyvesnio ir daug greitesnio organinės kilmės atliekų neutralizavimo.
 

Norint visiškai suskaidyti kenksmingas medžiagas, reakcijos temperatūrą reikia pakelti iki 1800 °C ir išlaikyti jas degimo zonoje 1-2 s. Tokios sąlygos pasiekiamos tik plazmocheminiame reaktoriuje, į kurį paduodami įvairių dujų (oro, vandens garu, vandenilio) srautai, įkaitinti plazmos generatoriuje iki 3000 °K ir daugiau. Šio proceso metu apdorojamų atliekų molekulės suskaidomos į atomus, radikalus, elektronus ir teigiamus jonus. Plazmai auštant susidaro paprastos, nenuodingos medžiagos, tokios, kaip anglis, vandens garai ir kt.
 
Proceso eigoje kietos atliekos reaktoriuje išlydomos ir, dėl labai aukštos proceso temperatūros, visi pavojingi produktai suskaidomi, neorganinės medžiagos ir metalų komponentai sulydomi į sustiklėjusi šlaką, o organinės medžiagos virsta dujomis. Papildomai į reaktoriaus kamerą tiekiant deguonį, propaną, vandenilį ar kitas reikalingas dujas, galima užtikrinti visišką organinių medžiagų suskaidymą. Tokiu būdu pasiekiamas labai aukštas atliekų nukenksminimo efektyvumas, visiškai nukenksminamos visos organinės ir neorganinės medžiagos. 
 
Šaltinis: LEITechnologijos.lt
Nuotraukos: LEI
Raktažodžiai: