Asociacija "Slėnis Nemunas" dalyvavo parodoje "Ką pasėsi... 2021 m."

    Rugsėjo 23-25 d. vykusioje VDU ŽŪA ,,Ką pasėsi 2021“ parodoje, vyko Kaimo plėtros programos (KPP) viešinimo akcija: seminaras ,,Bioekonomika kaip kaimo plėtros politika“ ir KPP projektų viešinimas.

    Seminare kalbėta ir diskutuota apie bioekonomiką kaip filosofija grįstus sprendimus, jos poveikį, bioekonomikos sampratą ir reikšmę kaimo ekonomikai, žemės išteklių panaudojimą bioekonomikos plėtrai bei kintančią bioekonomikos plėtros politiką. Prof. dr. Vladzė Vitunskienė teigia, kad bioekoniomika yra ta ekonomikos dalis, kuri apima tvarų atsinaujinančių išteklių naudojimą ir jų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus, tokius kaip maistas, pašarai, bioproduktai, kurių gamyboje naudojamos biologinės kilmės žaliavos, ir bioenergija. Bioekonomika yra žaliosios ekonomikos dalis, kai kuriant žmonių gyvenimo gerovę ir socialinę lygybę ženkliai sumažinamas žalingas poveikis aplinkai. Taigi, žalioji ekonomika pasižymi mažu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu į aplinką, aukštu išteklių panaudojimo efektyvumu ir socialine įtrauktimi, teigia profesorė.

    Doc. dr. Daiva Makutėnienė pažymi, kad biomasės struktūroje vyrauja žemės ūkio biomasė (apie 4/5 viso kiekio). Žemės ūkio biomasės gamybos metiniai augimo tempai spartesni, negu visos biomasės. ŠESD emisijos iš žemės ūkio Lietuvoje per 25 m. sumažėjo nežymiai, o žemės ūkis – antras taršiausių sektorių Lietuvoje. Doc. dr. Daiva Makutėnienė pastebi, kad Lietuvoje sparčiai didėja žemės ūkio biomasės gamybos apimtys, o kartu – ir jai pagaminti naudojamas žemės ūkio naudmenų plotas. Taip pat didėja tiek pasėlių, tiek atskirų kultūrų pasėlių plotas ir jų dalis naudojamose žemės ūkio naudmenose. Ilgalaikės tendencijos rodo, kad šalies pasėlių struktūroje vyrauja javų pasėliai, jie sudaro daugiau kaip 3/5 bendro pasėlių ploto. Javų pasėlių plotas sparčiai didėja tose teritorijose, kuriose vyrauja vidutinio derlingumo ir nenašūs dirvožemiai, t. y. įvertinti 42,0 našumo balais ir mažiau. D. Makutėnienė atkreipia dėmesį į tai, kad grūdinių augalų pasėliuose dominuoja trijų rūšių javai – kviečiai, kvietrugiai ir miežiai. Tai dar labiau prastina dirvožemio kokybę, nes auginant dirvožemiams reiklius augalus ir juos intensyviai tręšiant mineralinėmis trąšomis, mažinamas žemės naudojimo tvarumas.

    KPP projektų viešinimo akcijoje sužinoti apie KPP projektų rezultatus ir mokslininkų įžvalgas, išgirsti ir diskutuoti susirinko VDU ŽŪA, LSMU VA, LKT ir kt. institucijų verslo ir mokslo atstovai, studentai ir parodos lankytojai. Temų ir iškilusių diskusijų įvairovė apėmė gyvulininkystės verslą, pluoštinių kanapių žaliavų panaudojimo inovatorių idėjas, trumpų maisto tiekimo grandinių naudą, daržovių plovimo technologijas panaudojant nuotėkas cikliškai, sausinimo sistemų techninės būklės ir reguliuojamojo drenažo perspektyvas, derliaus džiovinimo ir laikymo mokslu grįstas inovacijas, prieskoninių augalų auginimo technologijas vertikaliose sistemose, saugių avienos gaminių gamybą ir kitas aktualias temas.

   Doc. Raimondas Šadzevičius ir doc. Rimantas Čiūtas moksliniuose tyrimuose tiria pluoštinių kanapių žaliavas, tai puiki priemonė betono kompozitų panaudojimui ekologiškų būstų statyboje, taip pat galimybė pluoštinių kanapių verslo indėliui įgyvendinant ES žaliąjį kursą. Derliaus džiovinimo ir laikymo technologijų naujoves pristatė VDU ŽŪA mokslininkas doc. Egidijus Zvicevičius. Prieskoninių augalų auginimo technologijų tyrimų rezultatus auginant vertikaliose sistemose pristatė VDU ŽŪA mokslininkės doc. Judita Černiauskienė ir doc. Jurgita Kulaitienė. Prof. Vilma Atkočiūnienė patirtimi ir įžvalgomis užkrėtė visus diskusijos dalyvius apie trumpąsias maisto tiekimo grandines ir jų kuriamą naudą, o savo patirtimi dalinosi kiekvienas diskusijos dalyvis. Doc. Midona Dapkienė su komanda atlikusi tyrimus ir nustačiusi plaunamų daržovių vandens kokybines charakteristikas, rezultatais ,,nustebino“ visus.

    Lietuvos kaimo tinklo galimybes vystant veiklas pristatė LR ŽŪM specialistai Ernestas Černius ir Mantas Blinstrubas.

    Didžiuojamės, kad savo įžvalgomis pasidalino LSMU VA Veterinarijos fakulteto mokslininkai prof. Alvydas Malakauskas, doc. Živilė Gustauskienė, doc. Artūras Stimbirys ir prof. Gintarė Zaborskienė.

    Savo naująją produkciją parodos svečiams ir dalyviams demonstravo UAB ,,Nando holdings“, UAB ,,Nando Labs“, IV ,,Dream Food“, UAB ,,Cannamella“, KAPVIA, UAB ,,ReakiroLT“ ir kitos VDU KTPC inkubuojamos įmonės. UAB ,,Nando holdings“ ir UAB ,,Nando Labs“ verslo vystymo vadovas Kęstutis Vinkus ūkininkams ir parodos dalyviams pademonstravo naują gaminamą produktą, skirtą organinės kilmės medžiagų skaidymui ir kvapų kontrolei. Anot gamintojų produktas saugus, draugiškas aplinkai ir yra naujos kartos mikrobiologinis preparatas. Skaniais ir sveikais produktais dalinosi IV ,,Dream Food“, UAB ,,Cannamella“ ir KAPVIA, o grožiui ir sveikatai savo sukurtas naujienas parodė – UAB ,,ReakiroLT“.

 

   

 

 

Projektas ,,KPP informacijos sklaida žemės ūkio ir bioekonomikos srityse, naudojant Slėnio ,,Nemunas“ patirtį“ vykstantis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas”, Nr. PLKT-KK-20-1-01756-PR001.

Renginio metu pristatytų pranešimų skaidres:

  1. V. Vaičiukynas - Drenažo sistemu uzdumblėjimo tyrimai
  2. E.Zvicevičius - Derliaus džiovinimo ir laikymo technologijos
  3. I.Adamonytė - Drėgmės rėžimo dirvožemyje reguliavimas
  4. J.Černiauskienė - Vertikalios augalų auginimo technologijos
  5. R. Šadzevičius - Betono su kanapių spaliais panaudojimas
  6. LKT pristatymas
  7. M. Dapkienė - Daržovių plovimas ir pakartotino panaudojimo vandens technologijos
  8. R. Čiūtas (KAPVIA) - Pluoštinių kanapių verslo indėlis įgyvendinant ES žaliąjį kursą
  9. V.Vitunskienė - Bioekonomikos samprata ir politika
  10. D.Makutėnienė - Žemės išteklių panaudojimas bioekonomikos plėtrai

 

Nuotraukų galerija:

 

Asociacija ,,Slėnis Nemunas“