Viena populiariausių verslą ir mokslą skatinančių bendradarbiavimo priemonių Lietuvoje „Inočekiai“ įgauna pagreitį. Šiais metais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) pateikta 121 paraiška, o verslo prašoma finansuoti lėšų suma yra 2,5 mln. eurų. Už tokią sumą verslas siekia įsigyti įvairių paslaugų iš mokslo ir studijų institucijų.
Daugiausiai paraiškų pateikė brandieji inovatoriai – 76, kurie yra aktyviausi priemonės „Inočekiai“ dalyviai. Tai įmonės, kurios jau turi patirtį vystant inovacijas ir yra užmezgusios glaudžius ryšius su mokslu, tačiau nori ir toliau sėkmingai plėtoti pradėtus darbus, mato tęstinumą.
„Labai svarbu, kad verslas matytų poreikį kurti inovatyvius produktus pasitelkiant mokslo žinias. Tendencijos yra išties geros, nes įmonės linkusios užsakyti mokslinius tyrimus, technines galimybių studijas, noriai testuoja naujus prototipus, išbando naujas technologijas. Užmegztos partnerystės su mokslu tęsiamos ir tarptautiniuose projektuose ”, – sako MITA direktorius Kęstutis Šetkus.
Pradedantieji inovatoriai, kurie tik siekia užmegzti pirmą kontaktą su mokslu ir neturi didelės patirties vystant inovacijas, pateikė 41 paraišką.
„Raginame dalyvauti naujas įmones, kurioms siūloma pasinaudoti mokslo institucijų siūlomomis paslaugomis, kurių šiuo metu daugiau nei 2000 visoje Lietuvoje. Tiems, kurie nėra apsisprendę, kokių paslaugų reikėtų, konsultuojame ir teikiame visą metodinę pagalbą“, – komentuoja MITA direktorius Kęstutis Šetkus.
Pagal priemonę „Inočekiai“ numatyta galimybė gauti finansavimą įmonėms, kurios turi Europos Komisijos suteiktą kokybės ženklą („Seal of Excellence“), dalyvavo tarptautinėje programoje „Horizontas 2020“, bet negavo paramos priemonės „MVĮ instrumentas“ 1 etapo (fazės) veikloms. Tokių įmonių vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos yra remiamos pagal MITA priemonę „Inočekiai“. Šiuo metu paraiškas pateikė 4 įmonės, kurių prašoma lėšų suma yra 142 tūkst. eurų.
Nuo augalų tyrimų iki dirbtinio intelekto sprendimų
Verslas pasitelkia mokslininkus įvairių problemų sprendimui. Pavyzdžiui, maisto bendrovė „Liūtukas ir ko“ vykdo tyrimus siekiant išsiaiškinti augalinio maisto žaliavų pritaikymą koldūnų ir virtinių praturtinimui biologiškai aktyviais komponentais. Kompanija „Benco Baltic Engineering Company" atlieka avižų dryžlige užkrėstų augalų spektrinių savybių tyrimą. Išmaniosios technologijos taikomas padedant nustatyti gyvūnų susidūrimą su automobiliais galimybę ir kartu su mokslu kuriant tokio įrenginio maketą – tai atlieka UAB „Ekostruktūra“.
Su šalies mokslininkais bendradarbiauja tiek tradicinės pramonės (maisto, žemės ūkio), tiek inovatyvios bendrovės, vystančios unikalias technologijas pasaulio mastu: dirbtinio intelekto bendrovė „Oxipit AI“, žmonių srautus skaičiuojanti UAB „Sems Technologies“, išmanųjį alkotesterį sukūrusi UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“, holograminių įrašų kokybę siekianti gerianti UAB „Geola Digital“, išmaniąją nosį sukūrusi ir šiuo metu testuojanti metalų oksidų sensorių reakciją į organinius junginius UAB „Ars Lab“.
